| IEŠKOKITE KATALIK KNYGYNUOSE:
Popieius BENEDIKTAS XVI
Enciklika CARITAS IN VERITATE apie visapusik mogaus vystymsi meilje ir tiesoje
Kaunas: Katalik interneto tarnyba, 2009. – 120 p.
Treioji popieiaus Benedikto XVI enciklika, parayta dabartini socialini bei ekonomini permain pasaulyje metu, skirta socialiniams, ekonominiams ir finansiniams klausimams. Dedikuota ne tik kaip prasta tikintiesiems, bet ir visiems geros valios monms, jau sulauk didelio susidomjimo net verslinink, bankinink, politik tarpe.
Benediktas XVI naujai atskleidia, kad mogaus ir visuomens vystymasis, tame tarpe ir ekonominis, esmingai priklauso nuo atvirumo trancendencijai. Praktinis ateizmas, kur nereta valstyb skatina, atima i savo piliei moralin ir dvasin jg, btin visapusikai mogaus gerovei ir paangai. Todl popieius silo pasaulio moralins rekonstrukcijos principus, o ekonomin kriz vertina kaip primygtin paraginim permstyti ekonominio veikimo bdus.
Enciklikoje pasirodo anksiau socialiniame Banyios mokyme nenagrintos temos: neatlyginamumo principo ir dovanos logikos paenklintos ekonomikos btinyb, abipusiu pasitikjimu paremtos rinkos svarba, mokesi subsidiarumo skatinimas, globalizacija kaip moni brolyst, o ne tik „kaiminyst,“ pagaliau pasaulinio teisinio autoriteto btinumas pasaulio ekonomikai, taikai ir aplinkosaugai. Dar kart pabriama, kad rinka nra autonomika nuo etikos, o ekonominis gyvenimas – visais poiriais – turi bti socialiai atsakingas.
Meil tiesoje yra popieiaus atsakymas besivyraujani visuomense reliatyvizmo diktatr ir skepticizm. Tik tiesai itikima meil gali suvienyti socialins ir ekonomins krizs itikt pasaul.
PRATARM
1. Meil tiesoje, Jzaus Kristaus paliudyta savo emiku gyvenimu ir pirmiausia mirtimi bei prisiklimu, yra pagrindin varomoji kiekvieno asmens ir visos monijos tikrojo vystymosi jga. Meil – caritas yra nepaprasta jga, skatinanti mog drsiai ir dosniai sipareigoti teisingumui bei taikai. Ši jga kyla i Dievo, aminos Meils ir absoliuios Tiesos. Kiekvienas atranda laim pritardamas planui, kur Dievas yra jam sumans trokdamas asmens pilnatviko gyvendinimo: tokiame plane kiekvienas atranda savo ties ir, tai tiesai pritardamas, tampa laisvas (plg. Jn 8, 22). Todl ties ginti, nuolankiai bei tikinamai j silyti ir liudyti gyvenimu yra reikls bei nepamainomi meils pavidalai. Juk ji „su diaugsmu pritaria tiesai“ (1 Kor 13, 6). Visi mons jauia vidin paskat autentikai mylti: meil ir tiesa niekada iki galo viena nuo kitos neatskiriamos, nes tai Dievo kiekvieno mogaus ird ir dvasi raytas paaukimas. Jzus Kristus meils ir tiesos paiek apvalo ir ilaisvina i ms mogikojo varganumo ir tobulai apreikia meils iniciatyv bei Dievo mums parengto tikrojo gyvenimo plan. Meil tiesoje tampa Kristaus veidu, mums skirtu paaukimu mylti savo brolius jo plano tiesoje. Juk jis pats yra Tiesa (plg. Jn 14, 6).
2. Meil yra pagrindinis Banyios socialinio mokymo kelias. Kiekviena io mokymo nusakoma atsakomyb ir pareiga kyla i meils, kuri, Jzaus odiais, yra viso statymo santrauka (plg. Mt 22, 36–40). Meil yra tikrasis asmens santykio su Dievu ir artimu turinys, ne tik mikrosantyki – tarp draug, eimoje ir nedidelse grupse, – bet ir makrosantyki – visuomenini, ekonomini ir politini – pradas. Banyiai, besivadovaujaniai Evangelija, meil yra viskas, nes, kaip moko ventasis Jonas (plg. 1 Jn 4, 8. 16) ir kaip a priminiau savo pirmojoje enciklikoje „Dievas yra meil“ (Deus caritas est): visa kyla i Dievo meils, per j gyja pavidal ir stiebiasi jos link. Meil yra didiausia Dievo dovana monms, jo paadas ir ms viltis.
inau, kad meil bdavo ir yra ikreipiama bei nuprasminama, neapsaugota nuo pavojus, kad bus nederamai suprasta, istumta i etins gyvensenos ir bet kuriuo atveju negals reiktis tinkamu bdu. Socialinje, teisinje, kultrinje, politinje ir ekonominje srityje, taigi ten, kur toks pavojus didiausias, nesunku paskelbti, jog meil nesvarbi moralinei atsakomybei aikinti bei ugdyti. Todl meil ir ties btina sieti ne tik ventojo Pauliaus nurodyta veritas in caritate (Ef 4, 15) kryptimi, bet ir prieinga bei papildoma caritas in veritate linkme. Tiesa iekotina, atrastina bei ireiktina meils „ekonomijoje“, taiau meil savo ruotu reikia suvokti, patvirtinti ir praktikuoti tiesos viesoje. Tada ne tik pasitarnausime tiesos apviestai meilei, bet ir prisidsime prie tiesos tikimumo, konkreiame visuomeniniame gyvenime parodydami jos autentikum bei tikinamum. Tai ypa svarbu iandienje socialinje ir kultrinje aplinkoje, kurioje tiesa laikoma santykine, kur ji danai nieko nedomina ir yra atmetama.
3. Dl io glaudaus ryio su tiesa meil pripaintina autentika mogikosios bties iraika ir esminiu mogikj santyki – taip pat vieojoje srityje – elementu. Meil suspindi ir autentikai gyvendinama gali bti tik tiesoje. Tiesa yra viesa, suteikianti meilei prasm ir vert. Tiktai padedamas proto bei tikjimo viesos, intelektas priartja prie meils prigimtins ir antgamtins tiesos, suvokia jos kaip dovanojimosi, primimo ir bendrysts reikm. Be tiesos meil nuslysta sentimentalum, virsta tuiu pastatu, kur galima upildyti kuo nori. Toks mirtinas pavojus meilei kyla kultroje be tiesos. Tada ji tampa individo atsitiktini jausm bei nuomoni auka, piktnaudiaujamu bei ikraipomu odiu, galiausiai gyjaniu prieing reikm. Tiesa meil ilaisvina i siauro emocionalizmo, nuskurdinanio jos racional bei socialin turin, ir i fideizmo, atimanio i jos mogik bei visuotin alsavim. Tiesoje meil atspindi tikjimo Biblijos Diev, kuris yra Agape ir Logos, gailestingoji Meil ir Tiesa, Meil ir odis, asmenin ir kartu viej matmen.
4. Kadangi meil kupina tiesos, mogus gali suvokti, pritardamas priimti ir perteikti turting jos veri vairov. Juk tiesa yra logos, kuriantis dia-logos ir taip duodantis pradi bendravimui ir bendrystei. Tiesa, ivesdama mones i subjektyvi nuomoni bei jausm, suteikia jiems galimyb veikti kultrines ir dvasines slygotybes bei sutarti vertinant daikt vert ir esm. Tiesa mogaus intelekt atveria ir suvienija su meils logos – tai tokia krikionikoji inia apie meil ir toks krikionikasis meils liudijimas. Dabartinje socialinje ir kultrinje aplinkoje, enklinamoje polinkio laikyti ties santykine, gyvendami meile tiesoje, suvokiame, jog pritarimas krikionybs vertybms yra ne tik naudingas, bet ir btinas geros visuomens statydinimo ir mogaus autentiko visapusiko vystymosi elementas. Meils be tiesos krikionyb nesunku supainioti su ger, visuomens sugyvenimui nauding, taiau marginali jausm sankaupa. Be tiesos meil itremiama ribot ir privai santyki plotm. Ji ivejama i visuotinai reikmingo mogikojo vystymosi statydinimo, pltojant dialog tarp ini ir praktikos, plan bei proces.
5. Caritas yra gaunamoji ir dovanojamoji meil. Ji yra „malon“ (charis). Jos versm – pirmaprad Tvo meil Snui Šventojoje Dvasioje. Tai meil, nuo Snaus atitekanti iki ms. Tai kuriamoji meil, i kurios esame atsirad, atperkamoji meil, per kuri esame atgim, Kristaus apreiktoji ir gyvendintoji meil (plg. Jn 13, 1), „ilieta ms irdyse Šventosios Dvasios“ (Rom 5, 5). Kaip Dievo meils adresatai, mons yra gailestingosios meils subjektai, paaukti patys bti malons rankiais, skleisti Dievo meil ir megzti gailestingosios meils tinklus.
Tokia gaunamosios ir dovanojamosios meils dinamika ir domisi Banyios socialinis mokymas. Tas mokymas yra caritas in veritatis in re sociali – Kristaus meils tiesos skelbimas visuomenje. Tai – meils tarnyba, taiau vadovaujantis tiesa. Tiesa ilaiko ir ireikia ilaisvinamj meils gali vis naujuose istorijos vingiuose. Kartu ji yra tikjimo ir proto tiesa, tiesa abiejose iose skirtingose ir sykiu sveikaujaniose painimo srityse. Ši tiesa tiesiog btina siekiant vystymosi, visuomens gerovs ir tinkamo sunki, monij kamuojani socialini ekonomini problem sprendimo. Ir dar svarbiau yra ia tiesa gyventi ir j liudyti. Be tiesos, be pasitikjimo ir meils tam, kas teisinga, nebna nei sins, nei socialins atsakomybs: socialin veikla tada virsta asmenini interes ir galios logik aismu, ardaniu visuomen, ypa visuomen, keliaujani globalizacij ir igyvenani tokius sunkius momentus kaip dabartiniai.
6. Caritas in veritate yra principas, apie kur sukasi Banyios socialinis mokymas, tai principas, veiksmingai pasireikiantis orientaciniais moralins veiksenos kriterijais. ia labiausiai noriau paminti du i j, ypa reikalingus visuomenei pakeliui globalizacij, – teisingum ir visuotin gerov.
I pradi apie teisingum. Ubi societas, ibi ius: kiekviena visuomen irutulioja savo teisin sistem. Meil pranoksta teisingum, nes mylti reikia dovanoti, duoti kitam k nors, kas yra „mano“; taiau ji niekada nra atsieta nuo teisingumo, akinanio mane atiduoti kitam tai, kas yra „jo“, kas jam priklauso dl jo bties ir veiklos. Negaliu „dovanoti“ kitam k nors, kas mano, pirma neatidavs, kas jam teistai priklauso. Kas kitus myli gailestingja meile, tas pirmiausia j atvilgiu bna teisingas. Teisingumas ne tik nesvetimas meilei, ne tik nra alternatyvus ar greta meils einantis kelias: teisingumas neatskiriamai susijs su meile(1), yra jos esminis elementas. Teisingumas yra pirmutinis meils kelias, arba, pasak Pauliaus VI, jos „minimalus matas“(2), tos meils „darbu ir tiesa“ (1 Jn 3, 18), kuriai mus aukia apatalas Jonas, esminis dmuo. Viena vertus, meil reikalauja teisingumo – pripainti ir gerbti teistas asmens ir taut teises, stengiasi statydinti „mogaus ties“, remdamasi teise ir teisingumu. Kita vertus, meil teisingum pranoksta ir papildo j dovanojimo ir atleidimo logika(3). „mogaus miest“ augina ne tik teismis ir pareigomis grsti santykiai, bet dar labiau ir pirmiausia neusitarnaujamumo, gailestingumo ir bendrysts paenklinti ryiai. Gailestingja meile mogik santyki plotmje visada taip pat apreikiama Dievo meil, visoms pastangoms, kuriomis siekiama teisingumo, suteikianti dievikj ir iganomj vert.
7. Be to, ypatingas dmesys skirtinas visuotinei gerovei. K nors mylti reikia trokti jam gera ir veiksmingai to siekti. Greta asmenins gerovs egzistuoja ir gerov, susijusi su mogaus gyvenimu visuomenje, – visuotin gerov. Tai gerov to „mes visi“, kur sudaro socialin bendruomen susibr asmenys, eimos ir nedidels grupels(4). Tokios gerovs troktama ne sau paiam, bet monms, priklausantiems socialinei bendruomenei ir tik joje galintiems veiksmingiau pasiekti savo tikrj gerov. Trokti visuotins gerovs ir dl jos stengtis yra teisingumo ir meils reikalavimas. sipareigoti visuotinei gerovei reikia, viena vertus, remti visas institucijas, teisikai, pilietikai, politikai ir kultrikai struktruojanias socialin gyvenim, ir, kita vertus, jomis naudotis, taip randantis poliui, miestui. Artimas mylimas juo veiksmingiau, juo labiau rpinamasi bendrja gerove, atitinkania ir jo realius poreikius. Kiekvienas krikionis paauktas itaip mylti artim pagal savo paaukimo savit pobd ir takos galimybes polyje. Tai institucinis – galime sakyti ir politinis – artimo meils kelias, ne maiau tinkamas ir veiksmingas negu meil, rodoma artimui tiesiogiai, ne per tarpininkaujanias polio institucijas. Kai visuotinei gerovei sipareigojama i meils, tokios pastangos yra vertingesns negu vien pasaulietins, politins. Kaip ir kiekvienas sipareigojimas teisingumui, tai irgi dievikosios meils liudijimas, kuris, veikdamas laike, rengia aminyb. Visuotinis Dievo miestas, kurio link juda monijos istorija, statydinamas tik tada, kai mogaus veikla emje bna kvpta ir palaikoma meils. Kad mogaus miestui suteikt vienybs bei taikos pavidal ir tam tikru bdu padaryt j provaizdine Dievo miesto be sien anticipacija, pakeliui globalizacij visuomenje visuotin gerov bei pastangos to siekiant neivengiamai turi aprpti vis monij, vadinasi, taut ir nacij bendruomen(5).
8. 1967 m. paskelbdamas enciklik Populorum progressio, mano garbingasis pirmtakas Paulius VI didij taut vystymosi tem pateik tiesos spindesyje ir Kristaus meils viesoje. Jis patvirtino, kad Kristaus skelbimas yra pirmutinis ir pagrindinis vystymosi veiksnys(6), ir ikl uduot engti vystymosi keliu irdimi ir visu protu(7), t. y. karta meile ir tiesos imintimi. Juk btent pirmaprad Dievo meils tiesa, mums dovanota malon atveria ms gyvenim dovanai ir leidia tiktis „viso mogaus ir visos monijos“(8) vystymosi, perjimo „nuo maiau mogik prie mogikesni slyg“(9), kas pasiekiama veikiant neivengiamai kelyje pasitaikanius sunkumus.
Prajus keturiasdeimiai met nuo enciklikos paskelbimo noriau pagerbti didaus popieiaus Pauliaus VI atminim tsdamas jo mokym apie visapusik mogaus vystymsi ir leisdamasis jo nurodytu keliu, idant mokym padaryiau aktual ms dienomis. Tok suaktualinimo proces pradjo Dievo tarnas popieius Jonas Paulius II savo enciklika Sollicitudo rei socialis, kuria norjo paminti Populorum progressio paskelbimo dvideimtsias metines. Iki tol panaiai paminta tebuvo enciklika Rerum novarum. Prabgus dar dvideimiai met, noriu pareikti, jog enciklika Populorum progressio, mano nuomone, laikytina „ms laik Rerum novarum“, nuvieianti monijos ingsnius kelyje vienyb.
9. Meil tiesoje – caritas in veritate – yra didiulis ikis Banyiai didjanios ir plintanios globalizacijos pasaulyje. Didel pavoj ms laikais kelia tai, kad faktins moni bei taut tarpusavio priklausomybs nelydi jokia etin sins ir intelekto sveika, i kurios galt inirti tikrai mogikas vystymasis. Tik proto ir tikjimo apviesta meile galima pasiekti vystymosi tikslus, turinius mogikj ir sumoginanij vert. Dalijimosi grybmis bei itekliais, i kurio kyla autentikas vystymasis, nemanoma laiduoti vien technine paanga ir iskaiiavimu paremtais santykiais, tai pasiekiama tik meile, blog nugalinia gerumu (plg. Rom 12, 21) ir atveriania mones sins bei laisvs abipusikumui.
Banyia negali pasilyti technini sprendim(10) ir tikrai neketina „kitis valstybin politik“(11). Taiau visais laikais ir visomis aplinkybmis jai tenka vykdyti tiesos misij bei reikalauti visuomens, atitinkanios mog, jo kilnum ir paaukim. Be tiesos visa nusmunka empiristin ir skepticistin gyvenimo samprat, negebani pakilti aukiau praktikos, nes jos nedomina vertybs – ir kartais net reikms, – kuriomis remiantis ta praktika vertintina bei orientuotina. Itikimyb mogui reikalauja itikimybs tiesai, kuri vienintel laiduoja laisv (plg. Jn 8, 32) ir visapusiko mogaus vystymosi galimyb. Todl Banyia ieko tiesos, j nenuilstamai skelbia ir pripasta, kai tik ji pasireikia. Tokios tiesos misijos Banyia atsisakyti negali. Jos socialinis mokymas yra ypatingas tokio skelbimo aspektas – tarnavimas tiesai, kuri ilaisvina. Bdamas atviras tiesai, kad ir i kokios painimo srities ji ateit, Banyios socialinis mokymas sudlioja jos fragmentus, kaip daniausiai ji yra aptinkama, viening visum ir perkelia j vis nauj moni ir taut visuomens gyvenimo praktik(12).
1 Plg. Paulius VI. Enciklika Populorum progressio (1967 03 26), 22: AAS 59 (1967), 268; Vatikano II Susirinkimas. Pastoracin konstitucija apie Banyi iuolaikiniame pasaulyje Gaudium et spes, 69. 2 Kreipimasis Vystymosi dienos proga (1968 08 23): AAS 60 (1968), 626–627. 3 Plg. Jonas Paulius II. inia 2002 met Pasaulins taikos dienos proga: AAS 94 (2002), 132–140. 4 Plg. Pastoracin konstitucija apie Banyi iuolaikiniame pasaulyje Gaudium et spes, 26. 5 Plg. Jonas XXIII. Enciklika Pacem in terris (1963 04 11): AAS 55 (1963), 268–270. 6 Plg. 16: op. cit., 265. 7 Plg. ten pat, 82: op. cit., 297. 8 Ten pat, 42: op. cit., 278. 9 Ten pat, 20: op. cit., 267. 10 Plg. Vatikano II Susirinkimas. Pastoracin konstitucija apie Banyi iuolaikiniame pasaulyje Gaudium et spes, 36; Paulius VI. Apatalikasis laikas Octogesima adveniens (1971 05 14), 4: AAS 63 (1971), 403–404; Jonas Paulius II. Enciklika Centesimus annus (1991 05 01), 43: AAS 83 (1991), 847. 11 Paulius VI. Enciklika Populorum progressio, 13: op. cit., 263–264. 12 Plg. Popieikoji teisingumo ir taikos taryba. Banyios socialinio mokymo santrauka, 76. |